- vikstelėti
- vìkstelėti, -ėja (-ia RŽ, NdŽ, KŽ; Ser), -ėjo 1. tr., intr. Šl, Rtr, KŽ mostelėti, atmesti: Vìkstelėti uodegą (uodega) NdŽ. Į šalį vìkstelėti (apie uodegą) DŽ. Tik vìkstelėjo uodegą šonan ir nulėkė [voverė] Krs. Net tinginys šuva, betįsąs ant lovos, vikstelėjo porą kartų uodega kaip senam pažįstamam J.Sav. 2. intr. krustelėti, sujudėti: Negyvoji ranka vikstelėjo ir vėl apmirė J.Avyž. Mergaitės linktelėjo galvą, net kasytės į šonus vikstelėjo rš. Kas te girioj vikstelė[jo] ir teip labai trinktelė[jo] LB120. ║ krūptelėti, linktelėti į priekį ar atgal: Na ir šoko nusistovėjęs obuolmušis, na ir vikstelėjo abu jaunieji, vienas kitą už rankų griebdami rš. Snaudulio apimta galva laiks nuo laiko vìkstelėja tai žemyn, tai į šoną KŽ. 3. intr. staiga pakrypti, pasvirti: Kumelaitę šmikštelėjau, iš ratelių vìkstelėjau J. Vežimas tik vìkstelėjo ir pakibykšt apvirto Skr. 4. intr. staiga nuvirsti, nupulti, iškristi: Kai tik šoviau į šunį, jis tuoj ant šono vìkstelėjo Žvr. Dragūnas kaip kopūstas vikstelėja nuo arklio žemyn rš. Kumelikei pikštelėjau – iš ratukų vìkstelėjau Grk. 5. tr. užsivertus išgerti: Išsitraukęs pusgorčinę vikstelėjo keletą gurkšnių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.